PATVIRTINTA
Kudirkos Naumiesčio
Vinco Kudirkos gimnazijos direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. VV-15

 

Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos strateginis planas 2019-2021 metams

Turinys

I SKYRIUS
ĮVADAS

Šakių savivaldybės Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Šakių savivaldybės tarybos teisės aktais, Šakių savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais norminiais dokumentais.

Rengdama 2019-2021 m. gimnazijos strateginį planą gimnazija vadovavosi Valstybine švietimo 2013−2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013−2022 metų strategijos patvirtinimo“, Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programa, Šakių savivaldybės 2018–2024 metų strateginio veiklos plano nuostatais, Gerosios mokyklos koncepcija, yra pagrįstas gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo, išorinio vertinimo duomenimis, nusako gimnazijos strateginius tikslus ir apibrėžia veiklos rezultatus.

Šakių savivaldybės Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos strateginio plano tikslas – efektyviai organizuoti gimnazijos veiklą, sutelkti visos gimnazijos bendruomenės pastangas kiekvieno mokinio individualybei atsiskleisti, siekti asmenybės brandos, pasiekimų ir pažangos, ugdyti sėkmingai profesinei karjerai, atsakingai visuomeninei veiklai ir saviraiškai svarbias kompetencijas, prognozuoti bei planuoti mokymo kaitos pokyčius.

Planas parengtas laikantis viešumo, atvirumo, partnerystės, demokratiškumo ir bendradarbiavimo principų. Gimnazijos strateginį planą rengė direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė.

 

II SKYRIUS
GIMNAZIJOS PRISTATYMAS

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija – tai pasienio ir rajono pakraščio gimnazija, kurioje mokosi mokiniai iš Kudirkos Naumiesčio, nedidelės Šakių rajono teritorijos ir aplinkinių Vilkaviškio rajono kaimų. Gimnazija yra renovuota, apšiltintas gimnazijos pastatas, sutvarkyta ir įrengta ekologinė šildymo sistema. Prie gimnazijos veikia du skyriai: ikimokyklinio ugdymo skyrius ir Panovių pradinio ugdymo skyrius su ikimokykline ir priešmokykline ugdymo mišria grupe.

Gimnazijos socialinė aplinka kelia nemažai rizikos veiksnių. Bendruomenė nuolat susiduria su nepalankiais socialiniais veiksniais – nemažai šeimų, kuriose gyvena gimnazijos mokiniai, yra nepilnos, socialiai remtinos, vienas arba abu tėvai dirba užsienyje – todėl mums yra aktuali pagalbos mokiniui ir prevencinė veikla.

 

WordPress Data Table

2018-2019 m. m. nemokamą maitinimą gauna 172 gimnazijos mokiniai. Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų teikiama labdara, pagal galimybes finansiškai remiamos jų kultūrinės ir pažintinės reikmės. 166 ugdytiniai ir. mokiniai gyvena toliau kaip 3 kilometrai nuo gimnazijos. Visi jie pavėžėjami į gimnaziją ir atgal. Anksčiau į pamokas atvykę mokiniai turi galimybę ilsėtis, skaityti, bendrauti gimnazijos fojė, koridoriuose, skaitykloje. Dėl kokių nors priežasčių gimnazijoje po pamokų ilgiau užtrukę mokiniai turi galimybę ruošti pamokas, bendrauti, pavalgyti gimnazijos valgykloje.

Kadangi viena svarbiausių ugdymo kokybės sąlygų yra žmogiškieji ištekliai, gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas pedagogams, jų kvalifikacijos kėlimui. 2018-2019 m. m. pradžioje gimnazijoje ir jos skyriuose dirbo 49  mokytojai: iš jų 19 metodininkų, 22 vyresnieji mokytojai, 8 mokytojai. Visi mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą. Socialinį darbą dirba 1 socialinė pedagogė, bibliotekoje ir skaitykloje dirba 1 darbuotoja, išklausiusi pedagoginių ir psichologinių žinių kursą. Specialiųjų poreikių mokiniams pagalbą teikia 0,25 etatu dirbanti kvalifikuota psichologė, 1 logopedė ir 1 etatu dirbančios dvi specialiosios pedagogės bei dvi mokytojo padėjėjos: viena dirbanti 0,75 etato, kita 0,25 etato, mokinių sveikatos priežiūra rūpinasi 1 visuomenės sveikatos priežiūros specialistė. Gimnazijos pedagogai nuolat dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo renginiuose įvairiose įstaigose ir gimnazijoje. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programoje prioritetas teikiamas kolektyviniam kvalifikacijos tobulinimui, nors stengiamės tenkinti ir individualius mokytojų poreikius. Pedagogai tobulina kvalifikaciją ir skleidžia patirtį bendradarbiaudami su Marijampolės, Jurbarko ir Vilkaviškio švietimo pagalbos centrais, „Šviesos“ leidyklos mokymo centru, Mokytojų švietimo informacijos, Švietimo plėtotės centrais. Gimnazijos administracija teikia metodinę paramą metodikos grupių pirmininkams, klasių auklėtojams, mokytojams.

Pakankamas dėmesys kreipiamas vadovų kvalifikacijos tobulinimui, svarbiausios kryptys yra ugdymo turinio, personalo, pagalbos mokiniams ir vadovavimo tobulinimas. Gimnazijoje iš viso yra 27 kabinetai, 2 mokomosios dirbtuvės, sporto ir aktų salės, informacinis centras-skaitykla, biblioteka, valgykla, medicinos kabinetas. Teritorija iš dalies aptverta, yra sporto aikštynas, tačiau jis reikalauja renovacijos ir investicijų, nes gimnazijos mokiniai pasiekia gerų sportinių rezultatų.

Mokinius į pamokas ir iš jų vežioja du geltonieji, seniūnijos  ir privačios  firmos ,,Bondrida“ autobusai.

Gimnazijos bibliotekoje kaupiama dalykinė, metodinė, grožinė ir informacinė literatūra. Vadovėlius įsigyjame pagal gimnazijoje nustatytą tvarką.

 

Gimnazijos kompiuteriai, jų panaudojimas:

Iš viso yra 92 kompiuteriai: mokinių mokymui informatikos pamokose naudojami 28, įvairių dalykų kabinetuose – 32, skaitykloje – 6, mokytojų kambaryje – 1, gimnazijos administracijos kabinetuose – 6. Viename kabinete įrengta interaktyvi lenta, o 20 kabinetų – stacionarūs vaizdo projektoriai. Jie taip pat įrengti skaitykloje, aktų salėje. Du kabinetai turi namų kino sistemą.

 

Gimnazijos finansavimo šaltiniai yra:
  • Šakių rajono savivaldybės lėšos;
  • Nacionalinio biudžeto lėšos;
  • ES fondai, kita užsienio valstybių parama;
  • Privačios lėšos, 2 proc. pajamų mokesčio įnašai, paramos ir labdaros fondai.

III. UGDYMO BŪKLĖS STRATEGINĖ ANALIZĖ
IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ

Politiniai – teisiniai veiksniai

1. Pokyčiams gimnazijos veikloje įtaką daro politinių procesų veiksniai, vykstantys Lietuvoje, Europoje, pasaulyje (Lietuvos įstojimas į NATO ir ES, priklausymas tarptautinėms organizacijoms):

  • Lietuvos švietimo reforma, trunkanti 29 metus, nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas 1990-03-11 ir Lietuvos grįžimas į pasaulio žemėlapį, JTO valstybių tarpą, sukūrė būtinybę imtis sisteminės švietimo pertvarkos, t.y. modeliuoti ir kurti naujus švietimo tikslus, uždavinius, struktūras, ugdymo turinį, metodus, strategijas, nuolat juos keičiant, tobulinant, reformuojant;
  • kas ketverius metus vykstantys rinkimai į Seimą ir savivaldybes (naujai atėjusios politinės partijos nebūtinai tęsia suplanuotus buvusius ir suplanuotus švietimo reformos darbus;
  • Europos integracijos procese išryškėja europinės švietimo dimensijos, jų diegimas Lietuvoje;
  • laikymasis ES sutarčių švietimo srityje – (ES siekiniai iki 2020 m.), nacionalinių priemonių ir ES paramos planavimas Lietuvai ir švietimui: ES bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje (Europos Taryba 2020) siekiama 4 strateginių tikslų: investuoti į kokybišką švietimą, mokymą ir jo modernizavimą; stiprinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybes visose švietimo ir mokymo sistemų lygmenyse; spręsti jaunų žmonių patekimą į darbo rinką; didinti švietimo ir mokymo sistemų prisitaikymą prie naujų poreikių ir tendencijų, siekiant geriau patenkinti darbo rinkos poreikius;
  • globalizacijos įtaka švietimui.

2. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ (Lietuvos Respublikos Seimo 2012-05-15 nutarimas Nr. XI-2015). Švietimui nurodomi svarbūs uždaviniai ir kryptys: efektyvi švietimo įstaigų sistema, (nesuvaržytas valdymas), kūrybiniam ugdymui ir mokymui reikalinga infrastruktūra, efektyvi mokymosi visą gyvenimą ir talentų paieškos sistema, ugdymo ir studijų programos, jų įgyvendinimas, orientuotas į kritinio mąstymo skatinimą, emocinio ir socialinio intelekto lavinimą, išplėtotas kokybiško ir kūrybiško ikimokyklinio ugdymo paslaugų tinklas.

3. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2011-03-17 Nr. XI-1281 (Švietimo įstatymas, priimtas 1991-06-25 Nr.1-1489). Vykstant švietimo reformai Švietimo įstatymas koreguotas, papildytas, pakeisti tam tikri Švietimo įstatymo straipsniai, vėliau parengta nauja redakcija.

4. Valstybinė švietimo 2013 – 2022 metų strategija, parengta siekiant sutelkti švietimo bendruomenės pastangas esminiams pokyčiams švietimo srityje, tęsia Lietuvos švietimo raidos strateginį planavimą.
Esminiai bruožai:

  • mokymasis visą gyvenimą (Lietuva 2030, ES politika, ŠMM politinio lygmens diskusijos);
  • kūrybinė visuomenė (Lietuva 2030, ES šalių kūrybiškumo indeksas – 32 rodikliai).

5. Šakių rajono savivaldybės 2018-2024 metų veiklos strateginis planas.

Ekonominiai veiksniai

1. Įvairių valstybių švietimo išlaidos (įskaitant ir privatų sektorių) sudaro nuo 3 iki 7 proc. BVP. Nors Lietuvoje pagal 2000 m. gruodžio 7 d. priimtą LR mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą švietimui numatyta skirti ne mažiau kaip 6,5 proc. BVP, iš tikrųjų šis rodiklis yra mažesnis už numatytą ir sudaro apie 6 proc.

2. Gimnazijos veikla yra glaudžiai susijusi su šalies ekonomika. Dalį mokyklų išlaidų (klasės krepšelį) skiria valstybė, kitą dalį (aplinkos lėšas) finansuoja steigėjas. Klestint ekonomikai mokinio krepšelis didinimas, o sunkmečiu mažinamas, todėl finansuojant mokyklų veiklą nėra stabilumo.

3. Pertvarkant mokyklų tinklą, mažėjant gimstamumui, daugėja darbo netenkančių mokytojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. šalyje dirbo 45,1 tūkst. pedagogų, 2014 metais jų buvo 47,2 tūkst.

4. Šakių rajone, kaip ir visoje šalyje, vis dar jaučiama ekonomikos recesija palietė ugdymo įstaigas nepakankamu finansavimu (skiriama apie 90% ar dar mažiau ). Tikimasi, kad nuo 2019 m., atsigaunant šalies ūkiui, kylant ekonomikai, surenkant į rajono biudžetą daugiau pajamų ir įgyvendinant etatinio mokytojų apmokėjimo reformą bus tinkamai finansuojamas švietimas.

 

Socialiniai veiksniai

1. Demografinės tendencijos lemia ugdymo įstaigų tinklo pertvarką. Sumažėjęs vaikų gimstamumas Lietuvoje ir emigracija turėjo įtakos mokinių skaičiaus mažėjimui mokyklose. Tai būdinga ir Šakių rajonui.

2. Didėja socialiai remtinų šeimų skaičius.

3. Jau keleri metai nemažėja specialiųjų poreikių mokinių bei socialiai problemiškų šeimų skaičius. Tėvų išvykimas dirbti į užsienį, žalingų įpročių plitimas, ekonominės socialinės atskirties šeimų sąlygos didina mokyklose rizikos grupės mokinių skaičių. Visuomenėje, šeimoje realiai pripažįstamos vertybės kartais neatitinka mokyklos deklaruojamų vertybių, o tai gali kelti konfliktines situacijas.

4. Pastebimai blogėja vaikų sveikatos būklė. Tarp vaikų sveikatos sutrikimų vyrauja regėjimo funkcijos defektai, laikysenos sutrikimai, įvairaus laipsnio skoliozė.

 

Technologiniai veiksniai

1. IKT diegimas Lietuvos švietime yra vienas svarbiausių švietimo pertvarkos inovacinių veiksnių.

2. Pažangių technologijų plėtra mokyklose reikalauja keisti mokyklos valdymo metodus. Internetas leidžia išplėsti valdymo prieinamumą, užtikrinti geresnę gimnazijos rezultatų sklaidą, informacijos paieškos galimybes.

3. Informacinės technologijos leidžia diegti kokybiškai naujus mokymosi metodus, skatina tarpdalykinę ir teminę integraciją, skatina organizuoti ugdymo procesą virtualiose ir netradicinėse edukacinėse erdvėse.

4. Mokyklos teikia informaciją įvairioms šalies duomenų bazėms: ŠVIS, MBD, PDB, KELTAS. MOBIS duomenų bazė naudojama bibliotekose.

5. Mokyklos vadovai dirba su moderniomis kompiuterinėmis programomis, skirtomis pamokų tvarkaraščiams rengti.

6. Nors mokyklose kompiuterių daugėja, tačiau gerokai atsiliekama nuo kitų Europos Sąjungos šalių (100 mokinių tenka 5,9 kompiuterio).

7. IKT dar pernelyg menkai naudojamos per pamokas mokinių mokymuisi individualizuoti, kuriant kokybiškesnį diskursą tarp mokinių ir pedagogų. IKT ugdymo procese naudojam apie 20-30 proc. pamokų, tačiau tikslingas IKT panaudojimas mokymuisi kaip pamokos privalumas yra dar mažesnis, nes mokymo kabinetuose yra tik po 1 kompiuterį, skirtą mokytojo darbo vietai, o mokiniams tik muzikos ir technologijų kabinetuose yra po 4 vietas skirtas mokiniams, todėl dalis mokytojų veda pamokas informatikos kabinetuose, kai jie būna laisvi.

 

Edukaciniai veiksniai

1. Ugdymas Lietuvos mokyklose yra kryptingai vystomas pagal ilgalaikę programą – Valstybinę švietimo strategiją 2013-2022 metams.

2. NMVA pranešime „ Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė“ pateikti kelerių metų 200 Lietuvos mokyklų 10 stipriųjų ir 5 tobulinti mokyklų veiklos aspektai.

3. NEC kasmet analizuoja valstybinių brandos egzaminų ir PUPP rezultatus, šalies ir tarptautinių tyrimų, kuriuose dalyvavo Lietuvos mokiniai, rezultatus ir teikia išvadas bei pasiūlymus.

4. Pedagogai nuolat keldami kvalifikaciją, įgydami vis naujų kompetencijų, efektyvina ugdymo procesą. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijoje (2012 m. 05 30, Nr. V-899) numatytos įvairios kvalifikacijos tobulinimo formos.

5. Lietuvos mokyklos dalyvauja tarptautiniuose daugiašaliuose Erasmus+, Nordplus projektuose. Tai mokyklų bendradarbiavimo projektai, kurie jungia bendrai veiklai mokymo institucijas iš Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių. Partnerysčių projektų metu bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų šalių, pedagogai ir mokiniai turi galimybę pažinti kitas kultūras, tobulinti užsienio kalbų žinias, pasidalinti patirtimi, naujoviškomis mokymo praktikomis.

6. Šakių rajono savivaldybės švietimo skyrius sistemingai analizuoja bendrojo lavinimo mokyklų išorės vertinimų rezultatus, brandos egzaminų rezultatus, teikia pagalbą mokykloms konsultuodami veiklos planavimo, veiksmų plano po išorės vertinimo parengimo klausimais.

 

VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ
Teisinė bazė

LR švietimo įstatymas. Valstybine švietimo 2013−2022 metų strategija. Gimnazijos nuostatai. Vidaus tvarkos taisyklės.

 

Organizacinė struktūra

Ikimokyklinio ugdymo programa.
Priešmokyklinio ugdymo programa (priešmokyklinė grupė).
Pradinio ugdymo programa 1-4 klasės.
Pagrindinio ugdymo programa 5-8 klasės.
Pagrindinio ugdymo programa I-II klasės.
Vidurinio ugdymo programa III-IV klasės.

 

Žmogiškieji ištekliai

Administracija – 7 darbuotojai. Mokytojai – 49. Aptarnaujantis personalas– 42. Viso 97 darbuotojai.

 

Savivaldos institucijos
  • Gimnazijos Taryba– aukščiausia gimnazijos savivaldos institucija, telkianti mokinių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems gimnazijos veiklos tikslams ir uždaviniams numatyti ir įgyvendinti.
  • Mokytojų Taryba– savivaldos institucija pagrindiniams mokytojų, pedagogų profesiniams bei ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro gimnazijos vadovai, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.
  • Mokinių Taryba– savivaldos institucija, kurią sudaro po du mokinius iš kiekvienos 5-IV klasės. Koordinuojama direktoriaus pavaduotojos ugdymui, vykdo gimnazijos nuostatuose numatytas priemones.
  • Metodinė Taryba– savivaldos institucija metodinei veiklai organizuoti, ją sudaro gimnazijos metodinių grupių pirmininkai. Vadovaujasi Metodinės tarybos nuostatais.
  • Tėvų taryba– savivaldos institucija, kurią sudaro po vieną tėvų atstovą iš kiekvienos klasės. Jos nariai dalyvauja mokinių prevencinėje veikloje, prisideda prie gimnazijos renginių organizavimo.

Nors gimnazijos savivaldos institucijos palyginti yra aktyvios, tačiau jų veikla yra tobulintina.

 

Mokiniai

Mokinių skaičius 2019 m. sausio 1dienai – 320.
Mokinių skaičius koncentruose:
1-4 klasės – 87
5-8 klasės – 117
I-II klasės – 60
III-IV klasės – 56.
Ikimokyklinio ugdymo skyriuje – 55 ugdytinių, priešmokyklinio ugdymo grupėje – 26;
Panovių pradinio ugdymo skyriuje – 6 mokiniai, 4 – priešmokyklinio ir 8 ugdytiniai ikimokyklinio ugdymo mišrioje grupėje.

 

Planavimo sistema
  • strateginis planas;
  • ugdymo planas;
  • metinė veiklos programa;
  • dalykų ilgalaikiai planai ir programos;
  • klasių vadovų veiklos programos;
  • neformaliojo ugdymo veiklos programos;
  • metodinių grupių veiklos programos;
  • vaiko gerovės komisijos veiklos programa;
  • savivaldos institucijų veiklos programos;
  • bibliotekos – informacinio centro veiklos programa;
  • gimnazijos biudžeto planas.

Planavimo sistemą gimnazijoje sudaro strateginis planas, metų veiklos programa, ugdymo planas, atskirų gimnazijos funkcijų planai, trumpalaikiai (mėn.) planai, mokytojų ilgalaikiai teminiai planai, programos, projektai.

 

Žmogiškieji ištekliai

Mokytojų kvalifikacinės kategorijos: 19 mokytojų turi mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, 22 mokytojai turi vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją, 8 – mokytojai. 7 pedagogai moko du dalykus: M.Andriukaitienė (biologiją, dailę), V. Sodonytė – Jurkšaitienė (lietuvių k. ir psichologiją), R. Jurkšaitis (technologijas, braižybą), M. Matulaitienė (chemiją, biologiją), A. Eikevičienė (vokiečių k, etiką), D. Strimaitienė (gamtą, geografiją), S. Žaganevičienė (gamtą, technologijas).

 

Mokytojų kvalifikacinės kategorijos
WordPress Data Table
Administracijos darbuotojų duomenys
WordPress Data Table

Mokytojai pagal nustatytą gimnazijos bendrą tvarką nuolat planingai ir kryptingai tobulina dalykinę ir pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją. Kasmet visai gimnazijos pedagoginei bendruomenei organizuojami 1-2 kvalifikacijos tobulinimo seminarai gimnazijoje.

 

Ugdymo (si) aplinka ir rezultatai

Gimnazijos mokiniai mokosi pagal pradinio, pagrindinio ugdymo I pakopos, pagrindinio ugdymo II pakopos ir vidurinio ugdymo programas. Mokome anglų (pirmoji), vokiečių, rusų (antroji) užsienio kalbų. Be to, gimnazijoje mokoma psichologijos, braižybos ,ekonomikos ir verslo pagrindų, menų, technologijų, sporto šakų pasirenkamieji dalykai.

Vinco Kudirkos gimnazija dalyvauja projektinėje veikloje. Ji rengia Švietimo ir mokslo ministerijos, Šakių rajono savivaldybės ir kitų institucijų inicijuotus projektus, juos įgyvendina.

 

 

PAŽANGUMO IR LANKOMUMO LYGINAMOJI ANALIZĖ
WordPress Data Table

Blogėja mokinių lankomumas. Reikalingi ypač radikalūs sprendimai dėl mokinių pamokų praleidinėjimo be pateisinamos priežasties prevencijos.

 

Vidurinio ugdymo išsilavinimo įgijimas
Valstybiniai brandos egzaminai
WordPress Data Table

Vertinant gimnazijos mokinių ugdymo kokybę, būtina atsižvelgti į mokymosi pasiekimus. Svarbiausi mokymosi pasiekimų rodikliai yra valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

 

VALSTYBINIŲ BRANDOS EGZAMINŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ
WordPress Data Table
IKT diegimas ir panaudojimas

28 kabinetuose yra kompiuteriai ir įvestas internetas. 20 kabinetų aprūpinti vaizdo projektoriais. Vaizdo projektoriai įrengti skaitykloje ir aktų salėje. 1 kabinete įdiegta interaktyvi lenta. Skaitykloje įrengtos 8 kompiuterizuotos vietos mokiniams, sudaryta galimybė pasinaudoti spausdintuvu. Gimnazijoje įdiegtas e-dienynas.

 

Pagalba mokiniams

Gimnazijoje turime 28 specialiųjų poreikių mokinius, jiems pastoviai teikiama specialistų pagalba. Sukurta ir veikia bei savo veiklą tobulina Vaiko gerovės komisija (VGK), kurią sudaro 9 žmonės. Pagrindinė VGK veikla – lankomumo, pažangumo, blogo elgesio ir žalingų įpročių prevencija, pagalba specialiųjų poreikių mokiniams ir mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų. VGK posėdžiai vyksta kiekvieno mėnesio antrą trečiadienį, o reikalui esant kviečiami skubos tvarka ar vyksta išvažiuojamieji posėdžiai.

 

Pagalbos mokiniui specialistų duomenys
WordPress Data Table

Skiriame dėmesį gabiems mokiniams bei tiems, kuriems trūksta mokymosi motyvacijos. Dalykų mokytojai jiems pagal atskirą grafiką teikia konsultacijas. Parengta nauja pagalbos mokiniui tvarka, pakoreguotas lankomumo tvarkos aprašas.

TAMO elektroninis dienynas sudaro sąlygas stebėti mokinių lankomumą kasdien ir vykdyti prevencinę veiklą. Mokinių mokymosi pažangumo stebėsena bei mokinių krūvio reguliavimas (kontrolinių darbų atlikimo pažeidimai) galimi kasdien.

Siekdami sumažinti rūkančių mokinių skaičių ir išsiaiškinti vartojančius alkoholį ar narkotikus, gimnazija vykdo prevencinę programą, bendradarbiauja su policija. Pagal galimybes gimnazija rūpinasi vaikais iš asocialių šeimų.

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija yra atvira visuomenei, bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, aukštosiomis mokyklomis bei kitomis institucijomis. Šio bendradarbiavimo tikslas yra tobulinti ugdymo procesą, stiprinti gimnazijos mokinių savivaldą, skatinti mokinių saviraišką.

 

Gimnazija su kitomis Lietuvos mokyklomis galėtų dalytis savo patirtimi:

  • socializacinės ir prevencinės veiklos organizavimo;
  • pilietinio ir tautinio mokinių ugdymu srityse.

 

 

Gimnazijos tradicijos:
  • Rugsėjo 1-osios šventė;
  • Mokytojo diena;
  • Europos kalbų diena;
  • Solidarumo bėgimas;
  • Akcija ,,Šviesos ratu“;
  • Šv. Kalėdų renginiai;
  • „Gerumo akcija“;
  • Advento popietė;
  • Šimtadienis;
  • Valstybės švenčių minėjimai
  • Paskutinio skambučio šventė;
  • Sporto ir turizmo šventė.

 

IV. GIMNAZIJOS SSGG ANALIZĖ

Stiprybės:

(1.1.2.) Gimnazijos tradicijos ir ritualai puoselėjami tinkamai ir turi savitų bruožų (gimnazija turi savo atributiką, uniformą).
(2.3.2.) Geras neformalus vaikų ugdymas ir puikūs gimnazijos ugdytinių pasiekimai sporte, meno saviveikloje skatina ugdytinių saviugdą ir saviraišką bei kūrybiškumą. Didelis dėmesys skiriamas karjeros ugdymui.
(4.1.1.) Gimnazijos vizija, misija ir tikslai yra aiškūs daugumai bendruomenės narių atspindi gimnazijos vertybes ir skatina tobulėti.
(4.2.3.) Gimnazija yra atvira pasauliui: bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka, reaguoja į pasikeitimus, mezga socialinius ryšius.
(2.1.2) Gimnazijos, kaip organizacijos, pažangos siekis parengtas strateginiais planais, ugdymas planuojamas taip, kad veiklos padėtų siekti išsikeltų ugdymo tikslų, vienos kitas papildytų ir derėtų.
(4.2.1.) Gimnazijos personalas laiko save viena komanda, siekiančia bendrų tikslų. Mokytojai mokosi drauge ir vieni iš kitų: dalydamiesi patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, studijuodami šaltinius, stebėdami kolegų pamokas.

 

Silpnybės:

(2.2.2 ) Gimnazijoje ugdymo programų turinys nepakankamai integruojamas taikant įvairius modelius: asmenybės ir sociokultūrinę, dalyko vidinę ar tarpdalykinę integraciją, prioritetinių ugdymo(si) siekių (sveikos gyvensenos, saugos, verslumo, karjeros ugdymo ir pan.) integravimą į bendrojo ugdymo dalykų bei neformaliojo ugdymo turinį, integraciją temos, problemos, metodo pagrindu ir kt.
(1.2.1.) Dalies mokinių yra žema mokymosi motyvacija, vidutiniai mokymosi pasiekimai bei vidutiniški brandos egzaminų rezultatai.
(3.2.1.) Nepakankamai išradingai ugdymui pritaikoma mokyklos teritorija – „klasės lauke“. Įvairios mokyklos aplinkos (želdiniai, stadionas, aikštynai, poilsio zonos ir t. t.) naudojamos kaip mokymosi lauke vietos ir šaltiniai.
(2.4.2.) Mokiniai nepakankamai įsitraukia į mokymosi pasiekimų į(si)vertinimą, pažangos stebėjimą, pasiektų rezultatų apmąstymą, pamokų lankomumą. Nepakankamai išnaudoja vertinimą skatinantį poslinkį nuo išorinės link vidinės mokymosi motyvacijos.
(4.2.2.) Tik nedidelė mokinių tėvų dalis dalyvauja tobulinant mokyklą. Nepakankamai tėvai įsitraukia į vaikų ugdymą(si) įvairiomis formomis (plėsdami jų kultūrinį akiratį, skatindami pažintinį aktyvumą, padėdami išsikelti ambicingus ugdymosi tikslus ir jų siekti, taip pat dalyvaudami mokyklos veiklose, individualiuose ir bendruose susitikimuose su mokytojais, inicijuodami prasmingas veiklas, projektus, vesdami pamokas ar kitas veiklas).

 

Galimybės:

(2.3.2.) Tarptautinių, šalies, rajono programų, projektų, paramos lėšų paieška, efektyvus jų panaudojimas.
(3.2.2.)Intensyvus pedagogui būtinų kompetencijų įsigijimas ir turimų tobulinimas, siekiant aukštesnės ugdymo kokybės, ugdymo procese naudoti šiuolaikines ir modernias ugdymo priemones.
(3.1.1.) Šiuolaikinių edukacinių aplinkų kūrimas ir turtinimas ir jų panaudojimas gabių vaikų ugdymui.
(4.1.2.) Gimnazijoje galėtų būti labiau skatinama ugdytis lyderystės gebėjimus. Nes lyderių veikla telkia gimnazijos bendruomenę pokyčiams, inovacijoms ugdymo srityje. Lyderiai palaiko profesinį įsivertinimą, refleksiją ir tobulėjimą.
(4.1.3.)Gimnazijos savivalda funkcionuoja ne kaip formali, o kaip realiai veikianti, savarankiškai priimanti sprendimus institucija.

 

Grėsmės:
  1. Neigiamas socialinės aplinkos poveikis dėl išorinių negerovių ( smurto, rūkymo, alkoholio) ir emigracijos.
  2. Mokinių ir mokytojų sveikatos būklės blogėjimas, didėjantis sutrikusio (hiperaktyvaus) elgesio mokinių skaičius.
  3. Nepakankamos lėšos mokomųjų laboratorijų ir kabinetų aprūpinimui modernia įranga, kad būtų užtikrinta mokymo(si) tyrinėjant plėtra.
  4. Tėvų atsakomybės už vaiko mokymąsi ir elgesį mažėjimas (ypač vyresnėse klasėse).
  5. Gilėja socialinė diferenciacija, visuomenėje per mažai dėmesio skiriama dvasinėms, o vis daugiau – materialinėms vertybėms.
  6. Sparčiai plinta vaikų priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų telefonų, bendravimo virtualioje erdvėje.

 

GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS PLATUSIS ĮSIVERTINIMAS

2018 metų spalio mėnesį gimnazijoje atliktas platusis gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas, buvo pakviesti 42 respondentai. Į klausimus atsakė 35. Gimnazijos veiklos kokybė vertinta pagal keturias sritis, užpildant plačiojo įsivertinimo lentelę, remiantis rodiklių paaiškinimais, savo nuomone bei patirtimi pagal vertinimo lygių skalę.

 

AUKŠČIAUSIOS VERTĖS:

2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai -3,1
3.1.2. Pastatas ir jo aplinka -3,0
2.2.2. Ugdymo(si) organizavimas -3,0
2.1.1. Ugdymosi tikslai – 2,9
2.1.3. Orientavimasis į mokinių poreikius – 2,9

 

ŽEMIAUSIOS VERTĖS:

2.3.1. Mokymasis – 2,5
3.2.2. Mokymasis virtualioje erdvėje- 2,6
4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai – 2,6
3.2.1. Mokymasis ne mokykloje – 2,6
4.1.2. Lyderystė – 2,6

 

POREIKIŲ PROGNOZĖ

Planuojami klasių komplektai ir mokinių skaičius 2019–2021 metais  (be ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikų). 

 

WordPress Data Table

Planuojamas ugdytinių skaičius gimnazijos skyriuose:

 

WordPress Data Table
Mokytojų kvalifikacija:

2019-2021 metais gimnazijos mokytojai planuoja atestuotis ir įsigyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją.

 

.
WordPress Data Table

V. VERTYBĖS. VIZIJA. MISIJA

VERTYBĖS
  • socialiai teisingų mokymo(si) sąlygų sudarymas;
  • mokymo(si) kokybės užtikrinimas;
  • tautinių vertybių puoselėjimas, tautiškumo ir pilietiškumo ugdymas;
  • aukštos kvalifikacijos mokytojai;
  • ugdymo procese naudojamos informacinės ir komunikacinės technologijos, kabinetai aprūpinti šiuolaikinėmis mokymosi priemonėmis;
  • aukšta bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra;
  • kūrybiškumas ir atvirumas pokyčiams.

 

VIZIJA

Moderni, teikianti pažinimo  ir atradimo džiaugsmą, atvira dialogui ir kaitai, brandžią asmenybę ugdanti gimnazija.

MISIJA

Gimnazija teikia kokybišką pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, skatina visų bendruomenės narių tobulėjimą, puoselėja bendražmogiškąsias vertybes ugdo savarankiškas asmenybes, kurios savo gebėjimais tarnautų visuomenės ir šalies gerovei.

 

VI. GIMNAZIJOS STRATEGIJA

Gimnazijos strateginis planas 2019-2021 metams parengtas vadovaujantis Valstybės švietimo 2013-2022 metų strategijos nuostatomis, Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“, 2015 m. Geros mokyklos koncepcija, Šakių rajono savivaldybės švietimo strategija 2018-2024 metams, gimnazijos veiklos įsivertinimo, išorės ir vidinės analizės išvadomis.

 

Strateginiai tikslai:
I. Tikslas: Gerinti ugdymo(si) kokybę, siekiant kiekvieno mokinio pažangos;
II. Tikslas: Telkti gimnazijos bendruomenę būti pilietišką, kurti sveiką ir saugią aplinką.

 

VII. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI:

Tikslas: Gerinti ugdymo(si) kokybę, siekiant kiekvieno mokinio pažangos.

 

Uždaviniai jam įgyvendinti:

  1. Tobulinti pamokos struktūrą, stiprinant išmokimo stebėjimą, įvertinant kiekvieno mokinio(ugdytinio) pasiekimus ir asmeninę pažangą.
  2. Sudaryti daugiau galimybių kiekvienam mokiniui patirti mokymosi sėkmę.
  3. Plėtoti mokinių mokymosi, pamokų lankomumo analizę siekiant mokinio mokymosi pažangos.
  4. Panaudoti tarptautinių, nacionalinių ir gimnazijos pasiekimų tyrimų analizės rekomendacijas bei NMPP ir diagnostinių testų analizės išvadas ugdymo ir mokymosi kokybės gerinimui.
  5. Siekti nuolatinio mokytojų bendrųjų ir profesinių kompetencijų tobulinimo.

 

Tikslas: Telkti gimnazijos bendruomenę būti pilietišką, kurti sveiką ir saugią aplinką.

Uždaviniai jam įgyvendinti:

  1. Formuoti savitą mokyklos kultūrą, saugią ir palankią mokymosi aplinką.
  2. Ugdyti gimnazijos narių pilietinį sąmoningumą ir lyderystę.
  3. Ugdyti sveiką gyvenseną, gerinant gimnazijos bendruomenės narių fizinį aktyvumą ir emocinį stabilumą, įgyvendinant prevencines ir sveikatingumo programas.

 

 

PROGRAMA 2019-2021 M. M. STRATEGINIAMS PRIORITETAMS ĮGYVENDINTI

Tikslas: Gerinti ugdymo(si) kokybę, siekiant kiekvieno mokinio pažangos.

WordPress Data Table

Tikslas : Telkti gimnazijos bendruomenę būti pilietiška, kurti sveiką ir saugią aplinką.

WordPress Data Table

VII SKYRIUS
STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA

Strateginio plano įgyvendinimo priežiūra atliekama viso proceso metu ir visais lygiais.

Už strateginio plano įgyvendinimą atsako gimnazijos direktorius, kuris kontroliuoja ir stebi, ar gimnazijos bendruomenė įgyvendina strateginius tikslus, ar darbuotojai efektyviai vykdo suderintų uždavinių ir priemonių įgyvendinimą.

Kiekvienų mokslo metų pabaigoje direktorius įsakymu sudaro strateginio plano peržiūrėjimo ir patikslinimo darbo grupę, kuri pristato strateginio plano įgyvendinimo rezultatus gimnazijos tarybos posėdžio metu pagal šią lentelę:

 

WordPress Data Table

Po metinio strateginio plano įgyvendinimo peržiūrėjimo ir įvertinimo strateginis planas, jo tikslai, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės gali būti keičiami arba koreguojami.

 

PRITARTA
Kudirkos Naumiesčio
Vinco Kudirkos gimnazijos tarybos
2019 m. sausio 31 d. protokolu Nr. GT-1