• atnaujinta
  • 2021-08-29
  • 17:16

Nuo parapinės pradžios mokyklos XVIII amžiuje iki vienaklasės valstybinės mokyklos XIX amžiaus pradžioje ir dviklasės penkių skyrių mokyklos 1875-1915 m. laikotarpiu joje buvo mokoma svetimomis kalbomis, bet, matyt čia tvyrojo lietuviška dvasia.

 

Ją skleidė mokytojai – lietuviai:

rašytojas Petras Arminas-Trupinėlis; varpininkas , kraštotyrininkas Pranas Užupis; Jonas Stalioraitis; Juozas Kasperavičius.

 

Tai aušrininkų, varpininkų, knygnešių mokykla.

To laikotarpio mokykloje mokėsi būsimi didieji mūsų tautos sūnūs:

 

rašytojas, kunigas Antanas Tatarė;

kalbininkas Jonas Jablonskis;

pedagogas, vaikų literatūros kūrėjas Pranas Mašiotas;

Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, vyskupas Justinas Staugaitis;

„Varpo“ redaktorius, profesorius dr. Juozas Bagdonas;

profesorius, teisingumo, vidaus reikalų ministras Petras Leonas;

teisininkas, literatas Justinas Zubrickas;

kanauninkas, spaudos bendradarbis, tautinio sąjūdžio ideologas Kazimieras Prapuolenis;

kunigas, filosofas Pranas Kuraitis;

aktorė Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė;

sociologas Pranas Dielininkaitis

ir kiti.

 

Pirmoji lietuviška mokykla įkurta 1907 m. jos darbą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Nuo 1917 m. lietuviška pradinė mokykla vėl veikė.

 

Gražus ir reikšmingas mokyklos istorijos puslapis – 1919 m. sausio mėnesį pradėjusi veikti „Žiburio“ gimnazija, kurioje buvo penkios klasės. Ji neperaugo į aštuonių klasių gimnaziją, nes 1923 m. prie jos įsteigti dvimečiai Mokytojų kursai, parengę Lietuvai daugiau kaip 80 mokytojų. Tarp baigusių buvo tokie žymūs pedagogai kaip Stasys Ankevičius, Jonas Kaunas, Juozas Orentas, Juozas Gražulis, daugelis kitų, patyrusių skaudžią tremtinio dalią, atidavusių visą savo gyvenimą mokiniams.

 

1919-1928 m. laikotarpiu veikusioje „Žiburio“ gimnazijoje žymus dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas, rašytojai Petronėlė Orintaitė-Janutienė, Aleksandras Tarasonis, Motiejus Lukšys. Daug būsimų karininkų, kunigų, tarp kurių ir Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos profesorius, Lietuvos vyskupijų valdytojas, kanauninkas Juozas Stankevičius.

 

Petronėlė Orintaitė-Janutienė rašė apie miestą po Pirmojo pasaulinio karo:

„Tai Zanavykų didžioji ir pagrindinė parapija. Tai Vinco Kudirkos pasiaukojimo tautai paskutinė stotis. Ir ligi šiol istoriniu Šešupės tiltu tebeaidi testamentiniai žodžiai, įpareigoją vėlesnes kartas: „Kelkitės!.. Kol jaunas, o broli!.. Kad ženklą paliktum, kad žmogumi buvęs.. “

Ir šie šūkiai anuomet, atkuriant Lietuvą, čia jautriai atsišaukė daugelio širdyse, nes Naumiestis – Paprūsės lietuvių veiklos centras su himno autoriaus nedylamu pėdsaku – buvo kupinai pritvinęs laisvės idėjų bei šviesesnės ateities vilties ir idealistinio kovingumo…“

 Tokioje aplinkoje formavosi būsimų Lietuvos šviesuolių charakteriai ir siekiai, grūdino juos nelengvame kelyje į šviesą.

1928 m. uždarius gimnaziją (dėl nuolat mažėjančio mokinių skaičiaus), vėliau mieste ryškiu žiburėliu švietė 1932 m. atidaryta nauja moderni, šešių skyrių Vinco Kudirkos pradžios mokykla. Ji miesto burmistro Zigmo Skirgailos ir vedėjo Petro Barkausko iniciatyva pastatyta memorialinėje vietoje, šalia to namelio, kuriame paskutinius savo pusę metų gyveno pats Vincas Kudirka. Mokykloje žinių siekė kita naumiestiečių karta, patyrusi Antrojo pasaulinio karo baisumus, emigraciją.

 

Karo žaizdoms apgijus, 1945 m. lapkritį pradėjo darbą Kudirkos Naumiesčio progimnazija, pamažu peraugusi į vidurinę mokyklą.

 

 

1958 m., minint Vinco Kudirkos gimimo šimtąsias metines, mokyklai grąžintas Vinco Kudirkos vardas. Šio ir vėlesnio laikotarpio mokykla išugdė daug respublikoje žinomų pedagogų, inžinierių, mokslo darbuotojų, žemės ūkio specialistų.

 

 

Kaip ta liepa, pakirstom šaknim, apgenėtom šakom, nuolat blaškoma tarybinio laikotarpio permainų vėjų, mokykla išsaugojo tai, kas brangiausia, – praeities kartų atminimą, jų dvasinį palikimą.

 

Kai 2002 m. mokykloje lankėsi mylimas ir gerbiamas poetas Justinas Marcinkevičius, tai atsisveikindamas palinkėjo, kad mokykla taptų Vinco Kudirkos gimnazija. Šis palinkėjimas paskatino siekti garbingo vardo.

 

 

2004 m. Švietimo ir mokslo ministerija įtraukė mokyklą į akredituojamų sąrašą ir tais pačiais metais, rajono taryba suteikė Vinco Kudirkos vidurinei mokyklai gimnazijos statusą.

 

Laikas skaičiuoja jau trečią mokyklos istorijos šimtmetį. Kiekvienas jos tarpsnis buvo savaip svarbus ir reikšmingas. Tai – kartų mokykla, švietusi kelią, kai buvo tamsu, tiesusi ranką, kai buvo sunku, kentėjusi, kai buvo skaudu, klydusi, kai buvo klaidu, atgimusi su visa tauta, su visa Lietuva.

 

Šaltiniai:

 

knyga

Irena Spranaitienė,

2003 m., Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos vidurinė mokykla

 

leidinys

Mokytojų kolektyvas,

2015 m. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija 2005-2015